Meilė, kuri neapleidžia

A man holds a candle during a vigil for United Nations workers and other victims of Tuesday's Haiti earthquake, at Dag Hammarskjold Park

Išlydėdami senuosius metus, daugiau susimąstome apie laiką – apie nueitą kelią ir apie tai, kas laukia. Prisimename gyvenimo laimėjimus ir praradimus bei netektis ir pasiryžtame naujiems darbams bei pokyčiams. Ir būtent tuomet, kai svarstome apie sėkmes ir nesėkmes, ypač aštriai klausiame savęs, kurie įvykiai buvo dėsningi, ką reikėtų priskirti atsitiktinumams, ką – Dievo vedimui, kas buvo nulemta mūsų pačių teisingo ar klaidingo požiūrio, ar ne nuo mūsų priklausančių aplinkybių.

Toliau skaityti Meilė, kuri neapleidžia

Amžinybės sekmadieniui – Mišknygės pamokslas

Misknyge

‘TEKEL’ –­ tu buvai pasvertas svarstyklėmis ir rastas lengvas. (Dan 5,27)

Mes švenčiame šiandien Šventą Mirusiųjų dieną, Atminties tųjų, kurie prabėgusiame mete mirdami iš mūsų tarpo atsiskyrė. Mes šiandien atsimename jų iš naujo, o ši mišia tur jiems būti nei kokia Lavonmišia. Ogi dar daugiaus! Ši diena ragina mus savo pačių smerties atsimintis, mums mūsų pačių lavonmišę prišaukdama. Ansai didysis ir macningasis karalius ir ciesorius Karolis, vadinamas penktasis, tas pats, kursai jaunesnis bebūdams, su visa savo kytryste ir mace Liuteriui ir jo šventam darbui priešyjos, tasai padėjo sens pastojęs visus savo karališkus vainikus, nukopė nuo visų savo karališkų krasių, atsigulė kartą, kūne dar gyvs būdams, į grabą, ir laikydinos prie šito atviro grabo, tarsi jau būtų numiręs, sau lavonmišę. Toliau skaityti Amžinybės sekmadieniui – Mišknygės pamokslas

Dvi šventės

Luther-Wittenberg-1517

Lapkričio 1 d. 11 val. Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyks Reformacijos – Tikėjimo atnaujinimo – šventės pamaldos.

(Pernai jos vyko Tauragės parapijoje: http://sabutis.com/2012/10/27/reformacijos-svente-taurageje/#more-613)

Ne vienam kyla klausimų apie Reformacijos (spalio 31 d.) ir Visų Šventųjų (lapkričio 1 d.) šventes, o dar ir Vėlinės (lapkričio 2 d.) mūsų šalyje minimos (Liuteronų bažnyčios liturgijoje ši mirusiųjų pagerbimo diena neminima; mes prieš Adventą švenčiame Amžinybės sekmadienį).

Čia – nuorodos į mūsų liturginį kalendorių:

REFORMACIJOS ŠVENTĖVISI ŠVENTIEJI ir AMŽINYBĖS SEKMADIENIS.

All-Saints

Apie Visų Šventųjų dieną angliškai: http://www.orlutheran.com/html/saintori.html

Pokalbis su įvairių konfesijų dvasininkais apie Vėlines: http://lzinios.lt/lzinios/Komentarai/Velines-gyvuju-ir-mirusiuju-svente.

Ir apmąstymams senas vaizdelis iš Otto von Habsburg laidotuvių.

 

Pas Vokietijos Bundestago deputatą Axel Knoerig

Daiva Kalinauskaitė, Virginijus Kelertas, Axel Knoerig, Mindaugas Sabutis
Daiva Kalinauskaitė, Virginijus Kelertas, Axel Knoerig, Mindaugas Sabutis prie rikiminio plakato.

Rugpjūčio 27 – 29 dienomis Vokietijos Bundestago deputatas Axel Knoerig pakvietė plačiau susipažinti su jo rinkiminės apygardos (Diepholz) diakonine – socialine veikla.

Toliau skaityti Pas Vokietijos Bundestago deputatą Axel Knoerig

Šiaurės bažnyčios vyskupo Gerhard Ulrich įvedimas Schwerin’e

Vysk. Mndaugas Sabutis ir vysk. Gerhard Ulrich
Vysk. Mndaugas Sabutis ir vysk. Gerhard Ulrich

Rugpjūčio 25 d. Schwerin mieste Šiaurės bažnyčios (Nordkirche) vadovaujančio vyskupo tarnystei buvo įvestas Gerhard Ulrich, ligšiolinis Šiaurės Elbės bažnyčios vyskupas. Jis yra pirmasis naujai susikūrusios bažnyčios vadovas. Šiaurės bažnyčia atsirado susijungus Šiaurės Elbės, Meklemburgo ir Žemutinės Pomeranijos bažnyčioms į veną naują bažnyčią.

Vyskupo įvedime ir su juo susijusiuose renginiuose Lietuvą atstovavo LELB Konsistorijos narys kunigas Virginijus Kelertas, Šakių vaikų globos narių socialinė darbuotoja Daiva Kalinauskaitė ir vyskupas Mindaugas Sabutis.

Toliau – akimrkos iš Schwerin’o.

Toliau skaityti Šiaurės bažnyčios vyskupo Gerhard Ulrich įvedimas Schwerin’e

Sverti kitų žmonių nuodėmes – ne krikščionio kelias

Lincoln-Cathedral-West-Front--Romanesque-Frieze-small2-306x306

Pasitikėk Juo visados, mano tauta! Išliekite savo širdis Jo Artume, Jis mūsų užuovėja! (Ps 62,9)

Jau keletą šimtmečių paplitęs įsivaizdavimas, kad žmogus iš esmės yra geras, tik reikia tam tikrų metodų, humanistinio priėjimo prie žmogaus, kad jo gėris atsiskleistų. Taip pat, kaip ir be Dievo, be tikėjimo egzistuojančios bendražmogiškos vertybės, kuriomis vadovaujantis neva galima tobulai pakeisti ir sutvarkyti pasaulį, kuriame visi būtų lygūs, ramiai gyventų taikoje ir, be abejo, sąžiningai elgtųsi. Vsi, kas tokiomis sukurtomis vertybėmis suabejotų, turėtų būti pašalinti iš visuomenės kaip pažangos trukdytojai.

Toliau skaityti Sverti kitų žmonių nuodėmes – ne krikščionio kelias