Mėnesio archyvas: lapkričio 2012

Mirtis

Amžinybės sekmadienis

Taip jau susiklostė, kad 1816 m. Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas Trečiasis išleido įsakymą, pagal kurį Prūsijos liuteronų bažnyčia privalėjo sekmadienį prieš Adventą paskirti mirusiųjų prisiminimui. Taip liturginiame kalendoriuje atsirado Amžinybės sekmadienis. Ši tradicija gana sparčiai prigijo ir gretimų šalių bažnyčiose, o pačioje Prūsijoje, be abejo, iškart. Nedaug kunigų buvo linkę nepaklusti, kaip kai kada dar sako senieji lietuvninkai ir pasienio gyventojai, – Viliui Karaliui.

Toliau skaityti Amžinybės sekmadienis

Saule

Mūsų sielos – kaip Lietuva

Saule

Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties. (Rom 14,7-8)

Neseniai įvyko referendumas, kuriame daugelis dalyvavome ir išreiškėme savo nuomonę dėl atominės elektrinės. Vieni balsavo vienaip, kiti kitaip. O kaip bus – pamatysime.  Projekto rengėjų pateikta mintis buvo paprasta – energetinė nepriklausomybė. Kad ir kaip būtų, toji tema bus aktuali tol, kol Lietuva egzistuos, nes energetiniai ištekliai šiuolaikinei valstybei yra be galo svarbus gyvenimo elementas, ypač, kai jis dera su išmintingu vadovavimu.

Toliau skaityti Mūsų sielos – kaip Lietuva

Hieronymus Bosch Sv Antano Gundymas

Apie nuodėmę kalbėti nepopuliaru, bet nuo to ji neišnyko

Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga. Juk kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo įstatymu. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose. Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! Bet dėkui Dievui per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! (Rom 7,21-25)

Tikriausiai daugelis žino slavišką posakį: „Norėjosi kaip geriau, bet pavyko kaip visada.“ Daugeliui žinoma patirtis, kai mūsų pasiryžimai, nuostatos ir panašūs dalykai dėl mūsų pačių kaltės tarsi nubraukiami, lyg jų visai ir nebuvo. Ar būtų dvasinė kelionė su maldos ir švento gyvenimo nusistatymu, ar kasdieniai kūniški reikalai – kasdien esame išmėginami,o kartais patiriame visišką fiasko. Viena vertus, tai gali vesti į neviltį, kita vertus – į gilesnį tikrovės suvokimą.

Toliau skaityti Apie nuodėmę kalbėti nepopuliaru, bet nuo to ji neišnyko