Mėnesio archyvas: kovo 2013

Tuscias kapas

Meilė yra ten, kur baimė pasitraukia

Kadaise žmonių gyvenime atsirado mirtis ir kapas. Nuo tos akimirkos tai yra nuolatiniai žmonijos palydovai. Nuo ištaigingų mauzoliejų iki niekam nežinomų kapelių, nuo kremuotų bei išbarstytų iki įvairiose vietose padėtų (pvz., medžių drevėse, kaip tai darydavo mūsų protėviai), o dar kiek įvairiais būdais pražuvusių ir pražudytų, pamirštų, nesulauktų…

Toliau skaityti Meilė yra ten, kur baimė pasitraukia

Krizmos pamaldos ir konferencija, skirta vyskupo J. Kalvano 10-sioms mirties metinėms paminėti 2013

Liuteronų dvasininkai po Krizmos pamaldų 2013 03 28
Liuteronų dvasininkai po Krizmos pamaldų 2013 03 28

Kovo 28 d., Didįjį Ketvirtadienį, 11.00 val. visi LELB kunigai ir dalis tikinčiųjų susirinko į Krizmos pamaldas bei konferenciją, skirtą paminėti šviesaus atminimo LELB vyskupą Joną Kalvaną jaunesnįjį. Po pamaldų vykusioje konferencijoje pranešimus skaitė: kun. dr. Ch. Evansonas – „Vyskupo administracinė ir dvasinė veikla bažnyčioje“, kun. doc. dr. D. Petkūnas – „Dvasinės tarnystės suvaržymai sovietiniu laikotarpiu“ ir LELB vyskupas M. Sabutis – „Vyskupo Jono Kalvano pastoracinė tarnystė“.

Toliau skaityti Krizmos pamaldos ir konferencija, skirta vyskupo J. Kalvano 10-sioms mirties metinėms paminėti 2013

christ-in-gethsemane-by-heinrich-ferdinand-hofmann-1890

Jėzaus malda

Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir tavo duota galia į visus žmones teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų Mesiją. Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui. Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs. (Jn 17,1-8)

Toliau skaityti Jėzaus malda

Kunigu tarybos posedis

Dievo mirties troškimas

Tuomet aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą.“ Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog jums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų.“ Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą, ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus. Nuo tos dienos jie buvo tvirtai pasiryžę jį nužudyti. (Jn 11,47-53)

Toliau skaityti Dievo mirties troškimas

Gyvenimo duona

Gyvoji duona

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą. Aš esu gyvybės duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę. (Jn 6,47-51)

Kasdienė duona – svarbiausia, kas reikalinga mūsų kūniškos gyvybės palaikymui. Maistas tol neatrodo svarbus, kol yra perteklius, bet tereikia dienų ar vos valandų, kai maisto trūkumas, o ypač perspektyva, kad jo neatsiras, ima kelti baimę ir realią  grėsmę mūsų gyvybei.

Toliau skaityti Gyvoji duona

jeremiah-received-gift-of-the-prophecy-jeremiah-i-4-10.jpg!Blog

Tu mane suvedžiojai, Viešpatie

Tu mane suvedžiojai, VIEŠPATIE, ir aš leidausi suvedžiojamas. Tu buvai stipresnis už mane ir nugalėjai. Aš nuolat traukiamas per dantį, kiekvienas šaiposi iš manęs. Kalbėdamas, turiu rėkti, turiu šaukti: „Smurtas ir skriauda!“ VIEŠPATIES žodis man atnešė nuolatinę užgaulę ir pajuoką.  Bet kai sakau: „Užmiršiu jį! Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!“ Jis būna kaip ugnis, įsiliepsnojusi mano širdyje, užsklęsta mano kūne. Visomis jėgomis stengiuosi jį nuslopinti, bet nepajėgiu. Girdžiu minioje šnabždant: „Siaubas visur! Įskųskite jį! Įskųskime jį!“ Juk visi mano bičiuliai laukia, kad padaryčiau klaidingą žingsnį: „Galbūt jis įsipainios į pinkles; tada jis bus mūsų rankose ir galėsime jam atsikeršyti!“ Bet VIEŠPATS su manimi tarsi galingas gynėjas, todėl mano persekiotojai suklups ir nenugalės. Baisi gėda juos lydės, nes jiems negali pasisekti! Vien amžiną, neužmirštamą negarbę jie užsitraukė.           (Jer 20,7-11)

Toliau skaityti Tu mane suvedžiojai, Viešpatie