Žymų Archyvai: Apd

Rubliovo Trejybė

Nusilenkti prieš Didžiąją paslaptį

Rubliovo Trejybė
Rubliovo Trejybė

Juk jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje. Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. (…) Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. Taigi jūs esate įsūniai; Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Tad tu jau nebe vergas, bet įsūnis, o jeigu įsūnis, tai Dievo valia esi ir paveldėtojas. (Gal 3,26-27; 4,4-7)

Į XXI amžių mes atsinešėme daug idėjų iš praėjusių šimtmečių, kurias priimame kaip neginčytinas, nors ir tarpusavyje prieštaraujančias tiesas. Viena tokių – Dievo ar „dievų“ supratimas.

Toliau skaityti Nusilenkti prieš Didžiąją paslaptį

Sekminės

Sekminės – nesugadinta Dvasios šventė

Sekminės
Sekminės

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Jeruzalėje buvo žydų, pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi.Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustėrę, jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?! Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“ Visi be galo stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: „Ką tai reiškia?“ (Apd 2,1-12)

Šventosios Dvasios išliejimas – efektingas įvykis, pasireiškęs Šventajam miestui griausmu, o apaštalams ir greta buvusiems – kažkuo panašiu į ugnies liežuvius.

Toliau skaityti Sekminės – nesugadinta Dvasios šventė

Ikonos fragmentas. (Šaltinis: www.eikonografos.com)

Dangus, Visata, begalybė

Ikonos fragmentas. (Šaltinis: www.eikonografos.com)
Ikonos fragmentas. (Šaltinis: www.eikonografos.com)

Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių. Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų“. (Apd 1,9-11)

Vaikystėje giedrais vakarais mėgdavau žiūrėti į dangų. Kartu su kiemo draugais mėgindavome atspėti ar pagal vadovėlius nustatyti žvaigždynus, žvaigždes, kitus objektus. Nežinau, ar teisingai pataikydavome, tačiau bet koks dangaus kūnų identifikavimas sukeldavo nemenką džiaugsmą –  Visata nors kažkiek atsiskleidžia, tampa pažini. Bet užvis labiausiai laukdavome, kuris pirmas pamatys, kaip tarp žvaigždžių kas nors praskries. Nežinau, kas tai būdavo – dirbtiniai palydovai, ypatingi lėktuvai, dangaus kūnai, bet jų pasirodymas visuomet buvo įvykis.

Toliau skaityti Dangus, Visata, begalybė