Žymų Archyvai: Dievas

Sverti kitų žmonių nuodėmes – ne krikščionio kelias

Lincoln-Cathedral-West-Front--Romanesque-Frieze-small2-306x306

Pasitikėk Juo visados, mano tauta! Išliekite savo širdis Jo Artume, Jis mūsų užuovėja! (Ps 62,9)

Jau keletą šimtmečių paplitęs įsivaizdavimas, kad žmogus iš esmės yra geras, tik reikia tam tikrų metodų, humanistinio priėjimo prie žmogaus, kad jo gėris atsiskleistų. Taip pat, kaip ir be Dievo, be tikėjimo egzistuojančios bendražmogiškos vertybės, kuriomis vadovaujantis neva galima tobulai pakeisti ir sutvarkyti pasaulį, kuriame visi būtų lygūs, ramiai gyventų taikoje ir, be abejo, sąžiningai elgtųsi. Vsi, kas tokiomis sukurtomis vertybėmis suabejotų, turėtų būti pašalinti iš visuomenės kaip pažangos trukdytojai.

Toliau skaityti Sverti kitų žmonių nuodėmes – ne krikščionio kelias

Dievo atvaizdas

Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą

Gimus kūdikiui, artimieji, ypač prityrusios moteriškės, mėgina įžvelgti, į ką vaikelis panašus – į tėvelį ar į mamytę. Seneliai vaikaityje mėgina įžvelgti savosios atžalos vaikystės bruožų, tėveliai – savo. Norima pamatyti, nuspėti, kaip vaikelis atrodys ūgtelėjęs, kokie būdo bruožai pasireikš. Aišku tai, kad žmogus, užgimęs pasauliui, net nuo paties pradėjimo atsineša savo tėvų, protėvių savybes ir, būdamas visiškai autentiškas, tuo pačiu metu yra ir į kažką panašus.

Toliau skaityti Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą

Kunigu tarybos posedis

Dievo mirties troškimas

Tuomet aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą.“ Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog jums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų.“ Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą, ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus. Nuo tos dienos jie buvo tvirtai pasiryžę jį nužudyti. (Jn 11,47-53)

Toliau skaityti Dievo mirties troškimas

399px-Paris_2010_-_Le_Penseur

Bejėgis Dievas

Pasigirsta balsas:„Per dykumą tieskite VIEŠPAČIUI kelią! Tyruose ištiesinkite mūsų Dievui vieškelį! Kiekvienas slėnys tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta. Uolėta žemė pavirs lyguma, kalvotos apylinkės – slėniais. Tada VIEŠPATIES šlovė bus apreikšta! Visa žmonija drauge ją išvys, nes pats VIEŠPATS tai pažadėjo savo lūpomis!“ Pasigirsta balsas: „Per dykumą tieskite VIEŠPAČIUI kelią! Tyruose ištiesinkite mūsų Dievui vieškelį! Kiekvienas slėnys tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta. Uolėta žemė pavirs lyguma, kalvotos pylinkės­ slėniais. Tada VIEŠPATIES šlovė bus apreikšta! Visa žmonija drauge ją išvys, nes pats VIEŠPATS tai pažadėjo savo lūpomis!“…“Štai Jūsų Dievas!“ (Iz 40, 3-5.9)

„Parodyk man savo Dievą.“ Ne vienas krikščionis yra girdėjęs tokią frazę. Ir tikrai – jokiais efektais, samprotavimais, materialiais dalykais neįmanoma išpildyti tokį pageidavimą. Ir mes, tikintieji, sunkiausiais gyvenimo momentais paklausiame: „Dieve, kur Tu? Ar Tu esi? Kodėl tyli?“

Toliau skaityti Bejėgis Dievas

Nugalėti kitaip

Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu. (Rom 12,21)

Asmeniniame gyvenime, sporte, politikoje ir visur kitur egzistuoja įprasta norma – laimi tas, kurio žodis ar smūgis (tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme) yra paskutinis. Taigi, gyvename nuolatiniame kovos stovyje. Ypač tokios kovos dvasia išryškėja kylant politinėms įtampoms, pvz., rinkimams. Tai tapo mūsų kasdienybe – per klaidą, dėl nuovargio ne visai apglvotą frazę ištaręs politikas užsitraukia viusomenės nemalonę. O jei dar priešininkas, vikriai pasinaudodamas akimirka, „suėda“ nelaimėlį, tai tampa tos valandos, o gal ir visos dienos didvyriu.

Toliau skaityti Nugalėti kitaip

the-holy-eucharist1

Dievo meilė žmogui

Kristus Jėzus sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija. (2 Tim 1,10b)

Apaštalas Paulius parašė šias eilutes prieš pat egzekuciją, taip norėdamas pastiprinti savo ištikimą bendradarbį Timotiejų. Mirties akivaizdoje Paulius kalba apie pergalę. Nuteistasis myriop kažką porina apie nemirtingumą. Tokie samprotavimai atrodo mažų mažiausiai keistai. Ir, jei įdėmiai perskaitysime visą  itin šiltą ir asmenišką laišką Timotiejui, pamatysime, kad jis visas tiesiog alsuoja jėga ir nepalaužiamumu.

Toliau skaityti Dievo meilė žmogui

Memling_Hans-Portrait_of_a_Man_at_Prayer_before_a_Landscape

Neramiai dirbame, neramiai gyvename ir net ilsimės neramiai

Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas – už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: „Ką valgysime?“, arba: „Ką gersime?“, arba: „Kuo vilkėsime?“ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo. (Mt 6,25–34)

Dr. Martinas Lutheris taip rašo savo Katekizme: „Ryte atsikėlęs persižegnok šventu kryžiumi, sakydamas: Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen. Tada klūpėdamas ar stovėdamas sukalbėk Tikėjimo Išpažinimą ir Viešpaties maldą Tėve mūsų. Po to gali melstis taip: <…>. Tada gali sugiedoti giesmę ir pastiprinti savo sielą kaip tau atrodo geriausia. Vakare eidamas ilsėtis persižegnok šventu kryžiumi, sakydamas: Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen. Tada klūpėdamas ar stovėdamas sukalbėk Tikėjimo Išpažinimą ir Viešpaties maldą Tėve mūsų. Po to gali melstis taip: <…>. Tada gali eiti ramiai ilsėtis.Po to gali ramia širdimi pradėti savo darbus. Toliau skaityti Neramiai dirbame, neramiai gyvename ir net ilsimės neramiai

Agape

Siekite meilės… (1 Kor 14,1)

Agape
Agape

Ką tik į rankas papuolė Mažosios Lietuvos veikėjo, buvusio Eltos redaktoriaus bei lietuvių liuteronų išeivijoje vyriausiosios tarybos viceprezidento Jono Endriaus Grigolaičio (1902-1957) atsiminimų leidimas „Nacių pragare“, kur autorius dalinasi patirtais išgyvenimais nacių koncentracijos stovyklose, kuriose jam teko pabuvoti 1941-45 metais. Kūrinys kiek primena B.Sruogos „Dievų mišką“, tačiau autentiškas žmogiškumo ir nužmoginimo (nužmogėjimo) potyris yra tarsi leitmotyvas, regis, ne tik skaudinęs, bet ir stebinęs tiek kančių patyrusį autorių.

Toliau skaityti Siekite meilės… (1 Kor 14,1)

father-and-son

Dievas tolimas ir artimas

Neklausykite, ką tie pranašai jums pranašauja! Jie jus apgaudinėja! Savo pačių vaizduotės regėjimus jie skelbia, o ne žodžius iš VIEŠPATIES lūpų. Be perstojo kartoja mane niekinantiems: ‘VIEŠPATS kalbėjo: Taika garantuota!’ ­visiems, sekantiems savavalę širdį, teigia: ‘Neištiks jūsų jokia nelaimė!…’ Nejau aš Dievas tik tada, kai esu ranka pasiekiamas? Tai VIEŠPATIES žodis, ir ne Dievas, kai toli? (Jer 23,16-17.23)

Krikščionims pranašystė yra artimas ir suprantamas dalykas, ateinantis iš Dievo ir kalbantis apie Jo valią, išsipildžiusią ar išsipildysiančią Kristuje. Pasauliui pranašystė asocijuojasi su mistika, prietarais, paslapčių žinojimu, neišprusimu. Bet, nepaisant deklaruojamo racionalumo, „šiuolaikinis“ žmogus ieško ir laukia pranašysčių bei neretai jomis pasikliauja.

Toliau skaityti Dievas tolimas ir artimas